nogla — ×noglà (plg. 3 noglas) sf. (2, 4) J, nogla (1) Krsn, Str, Rm keik. galas, nelabasis: O nogla gi čia pečiui – nedega kaip norakiai! Mlt. ^ Kad tave nogla paimtų! Km. Ma jį noglà, aš jam nieko nesakysiu Snt. Kad tau noglà, kurgi tu eini?! Ds.… … Dictionary of the Lithuanian Language
noraku — ×norakù adv. Rod, Lp žr. norakiai: Jis tau norakù tą padarė Lš. Jį kitrystomis (paraštėje noraku) užmuš BB2Moz21,14 … Dictionary of the Lithuanian Language
paraštuoti — 1 paraštuoti tr. pagražinti raštais: Tokį norakiai duonos kepa bakaną, da i paraštuoja Ml. Karavojo pluta paraštuota visokiais raštais Tvr. raštuoti; išraštuoti; nuraštuoti; paraštuoti; priraštuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
reika — 1 reikà sf. (4) žr. reikalas: 1. OG270, Stlm Kokiai reĩkai anas man reikalingas (man visai jo nereikia)! Dglš. Ko jūs einat, kokios reikõs! Dglš. Aš in jus su reikà atejau Rš. Ana norakiai gi nedūrė [arkliui į šoną], ė su reikà… … Dictionary of the Lithuanian Language
riktus — riktùs, ì adj. (4) klaidus, painus: Žinau, kur gyvena, ale nuejimas labai riktùs Trgn. rikčiaĩ adv.: Gal norakiai rikčiaĩ susakė Trgn. Keliai ne tik ažužadėti, ale ir rikčiaĩ padaryti buvo Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
skubinti — skùbinti ( yti K), ina, ino K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD307, N, LL232, Ser žr. skubėti: 1. Reikia skùbyt darbuit Lp. Vakar, bulbas rinkdama, net užkaitau, kap skùbinau Vlk. Tai jau turi skùbyt kult Dkš. Reikia karvę skùbyt anksti milžt Jrb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkinti — užkìnti intr. užsinorėti, užsigeisti: Šiandie, kaip norakiai, visi ažkìnto važiuot kermošiun Užp. Ažkìnsta žmogui ir burnelė praplaust (išgerti) Lel. kinti; užkinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užtilti — užtìlti MitI315; Sut, I, N žr. nutilti 2: Užtilo jau kalbos, t. y. jau nebkalba J. Ažutilstu SD226. Supykusi užtilnù, žodžio nebiždaužu, i tiek Rdn. Užtìlo, nėko nebsakė, numurmėjo kaži ką Krš. Įsišnekėtumėt [su marčia], ką pasakytų – i su… … Dictionary of the Lithuanian Language
ūrinti — ū̃rinti ( yti), ina, ino 1. žr. ūryti 1: Kam jūs jį ū̃rinat: jis žmogus ir tep nežino kas daryt Krok. Nebark, tėveli, neūrykie LTR(Al). 2. tr. baidyti: Kiti norakiai ūrina arklius, kad geriau pirkt LMD(Pns). ūrinti; priūrinti; suūrinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language